Vandenilio sulfidas | |
---|---|
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
CAS numeris | [7783-06-4] |
PubChem | 402 |
Cheminė formulė | H2S |
Molinė masė | 34,08 g/mol |
SMILES | S |
Rūgštingumas (pKa) | 7,0 |
Bazingumas (pKb) | 6,95 |
Valentingumas | |
Fizinė informacija | |
Tankis | |
Išvaizda | bespalvės dujos |
Lydymosi t° | -82,86 °C (191 K) |
Virimo t° | -60 °C (213 K) |
Lūžio rodiklis (nD) | 1,000644 (0 °C) |
Klampumas | |
Tirpumas H2O | |
Šiluminis laidumas | |
log P | |
Garavimo slėgis | |
kH | |
Kritinis santykinis drėgnumas | |
Farmakokinetinė informacija | |
Biotinkamumas | |
Metabolizmas | |
Pusamžis | |
Pavojus | |
MSDS | |
ES klasifikacija | |
NFPA 704 | |
Žybsnio t° | |
Užsiliepsnojimo t° | |
R-frazės | R12, R26, R50 |
S-frazės | (S1/2), S9, S16, S36, S38, S45, S61 |
LD50 | |
Struktūra | |
Kristalinė struktūra | |
Molekulinė forma | lenkta |
Dipolio momentas | 0,97D |
Simetrijos grupė | |
Termochemija | |
ΔfH |
-21 |
Giminingi junginiai | |
Giminingi | |
Giminingi junginiai | |
Giminingos grupės |
Vandenilio sulfidas arba sieros vandenilis (H2S) – cheminis junginys, kurį sudaro du vandenilio ir vienas sieros atomai. Tai bespalvės, labai nuodingos, degios dujos, turinčios kvapą, primenantį pūvantį kiaušinį. Šis junginys dažnai susidaro yrant organiniams junginiams be deguonies, pvz., pelkėse, išsiveržiant ugnikalniui, taip pat gali būti ir vandens šaltinių sudėtyje, ypač pūvant negyvam planktonui.[1]
Pramoniniu būdu yra gaunama iš gamtinių dujų, naftos, sieros organinių junginių deguto smėlyje, skalūnų naftos ir anglies.[2]
Turi kai kurių gydomųjų savybių. Sulfidiniais mineraliniais vandenimis gydoma daugelyje kurortų, pavyzdžiui, Macestoje (Kaukazas), Likėnuose (Biržų rajonas).
Smardonės šaltinis šiaurės Lietuvoje yra pavadintas būtent pagal vandenilio sulfido skleidžiamos smarvės kvapą.