Varmiai

Varmiai (prūs. Warmi) – viena iš senųjų prūsų grupių, gyvenusi Varmėje, kurios buvusios teritorijos didžioji dalis po 1945 m. priklauso Lenkijai.

Varmiai gyveno tarp Aistmarių, Alnos ir Paslenkos upių.^[1] Pirmieji į dabartinės Lenkijos žemes atvykę polianų kunigaikščiai 997 m. pradėjo bandyti užkariauti prūsų žemes. Mėgstamas būdas buvo apkrikštyti vis dar pagoniais esančius vietinius gyventojus, kartu užkariaujant jų žemes. Buvo organizuota nemažai kryžiaus žygių, kuriuos sukviesdavo Konradas Mazovietis. Jie puldinėjo ir bandė užkariauti jotvingių žemes (kurios vėliau tapo Lenkijos Palenkės regionu), taip pat ir galindų žemes. Kai prūsai ir Pomeranijos baltai ėmė gintis nuo lenkų puldinėjimo, Konradas, kuris dar 1209 m. buvo sukvietęs kryžiaus žygį, pasikvietė Teutonų ordiną.

Varmius kaip ir kitus prūsus užkariavo Teutonų ordino riteriai, rengę kryžiaus žygius globojami popiežiaus. Vietiniai gyventojai buvo atverčiami į krikščionybę, buvo pastatyta daug pilių ir miestų, o į prūsų žemes buvo kviečiami kolonistai iš Vokietijos, Lenkijos ir kitų krikščioniškų Europos šalių. Prūsai palaipsniui buvo asimiliuojami ir prūsų kalba XVII a. pabaigoje ar XVIII a. pradžioje išnyko.^[2]

1. ↑ Simas Sužiedėlis, ed (1970–1978). „Prussians“. Encyclopedia Lituanica. IV. Boston, Massachusetts: Juozas Kapočius. pp. 367.
2. ↑ Sabaliauskas, Algirdas (2002). Mes baltai (2nd ed.). Gimtasis žodis. pp. 73–74. ISBN 9955-512-17-2.