Pseudomokslas (sen. gr. ψευδο = pseudo – „neteisingas“) – įvairios teorijos, klasifikacinės sistemos ir pan., pretenduojančios į mokslo statusą, bet neatitinkančios akademinių mokslo kriterijų. Mokslo filosofijos bei epistomologijos tyrinėjama sritis. Keliama demarkacijos problema.[1][2]
Daugeliu atvejų pseudomokslas siejasi su ekstrasensoriniais gebėjimais, maginiu pasaulio suvokimu, šarlatanizmu ir sektų veikla. Pseudomokslais laikoma chiromantija, grafologija, frenologija, numerologija, astrologija, parapsichologija,[3] ufologija.[4]
Viduramžiais skirtį tarp mokslo ir pseudomokslų ar okultinių mokymų lėmė ne tik loginiai, bet ir moraliniai bei teologiniai principai.[1] Nors iki pat XVIII amžiaus Vakaruose astrologija buvo dėstoma universitetuose kaip rimtas mokslas.[5] Tačiau takoskyra tarp astronomijos kaip mokslo ir astrologijos kaip ateities būrimo išryškėjo jau pirmaisiais mūsų eros amžiais.[6] Galiausiai Mikalojaus Koperniko paskelbta heliocentrinė Saulės sistemos teorija, teigusi, kad Žemė sukasi aplink Saulę, neigė tuo metu įsigalėjusią geocentrinę teoriją, teigusią, kad Žemė yra Visatos centras. Pastarasis atradimas, nors ir laikytas katalikų bažnyčios erezija, ir kiti astronomijos atradimai galutinai diskreditavo astrologijos įsitikinimus ir praktikas.[5] Tačiau horoskopų prognozės išlieka populiarios visuomenėje.[7]
Lotynškas terminas pseudoscientia vartojamas nuo XVII a. norint nustatyti ribą tarp religinių įsitikinimų bei mokslinių empirinių tyrimų.[8] Pavyzdžiui, pats mokslas negali nei įrodyti nei paneigti, kad gali egzistuoti aukštesnė jėga sukūrusi visatą, tačiai to nebando įrodyti pasiremdas biblija.[7][9] 1987 m. dėl to JAV Aukščiausiasis teismas nutarė, kad mokyti kreacionizmo iš viešų pinigų finansuojamose mokyklose prieštarauja konstitucijai. 2005 m. šis sprendimas išplėstas įtraukiant ir protingo sumanymo idėją. Tačiau kai kuriose JAV valstijose ieškoma įstatymo spragų, bandant kritikuoti evoliucijos teoriją.[10]
Kai kurie mokslo atradimai iš pradžių laikyti pseudomokslais dėl idiologinių priežasčių. Pavyzdžiui, nacistinėje Vokietijoje žydai negalėjo dirbti mokslinio darbo, nes, A. Hitlerio teigimu, jie niekada nesukūrė ir negalėjo sukurti nieko pozityvaus.[11] Dėl to bandyta atmesti pastarųjų mokslo nuopelnus fizikos srityje.[7] O SSRS 1949 m. TSKP Centro komitetas paskelbė, kad genetikos mokslas yra pseudomokslas ir jų šalininkus nužudė koncentracijos stovykloje.[12][13] Taip pat bandyta diskredituoti ir kibernetikos mokslą, tačiau paslapčia vykdyti tyrimai SSRS karo pramonėje.[14]