Pozityvioji psichologija

Pozityvioji psichologija – nauja psichologijos mokslo šaka, kuri „studijuoja žmogiškąsias dorybes ir stiprybes, leidžiančias individams ir bendruomenėms suklestėti“.^[1] Pozityvioji psichologija siekia moksliniais tyrimais atrasti optimalų žmogaus funkcionavimą, „atrasti bei puoselėti žmogiškojo genialumo apraiškas ir talentus“ bei „padidinti kasdienį pasitenkinimą gyvenimu“, ^[1] o ne tiesiog gydyti protinius susirgimus ir sutrikimus, kuriems didžiąją dalį savo dėmesio skiria tradicinės psichologijos šakos.^[1] Ši nauja psichologijos kryptis ir galimas jos vaidmuo visuomenėje susilaukė labai daug dėmesio Vakaruose. Ypač daug dėmesio susilaukta po to, kai 2006 m. Harvardo universitete į pozityviosios psichologijos paskaitas užsiregistravo daugiau negu į bet kurias kitas Harvardo paskaitas tais metais – 855 studentai. Pagal studentų skaičių šios paskaitos tapo vienomis populiariausių Harvardo universiteto istorijoje.^[2]

Keletas humanistinių psichologų – kurių žymiausi yra Abraham Maslow, Carl Rogers ir Erich Fromm – išplėtojo įvairių teorinių modelių ir praktinių pritaikymo būdų, kurių centre buvo žmogiškasis laimės siekimas. Neseniai įvairios laimės teorijos susilaukė paremtų tyrimais mokslinių empirinių įrodymų. Pastaraisiais metais pozityvioji psichologija pasuko įvairiomis naujomis kryptimis. Dabartiniai šios psichologijos šakos mokslininkai yra Martin Seligman,^[1] Mihaly Csikszentmihalyi,^[1] Ed Diener^[1] Sonja Lyubomirsky,^[3][4] C. R. Snyder,^[1] Christopher Peterson,^[1] Barbara Fredrickson,^[1] Donald Clifton, Albert Bandura, Shelley Taylor, Charles S. Carver, Michael F. Scheier, Carol Dweck, Jonathan Haidt,^[5] Daniel Gilbert, Barry Schwartz, Kennon Sheldon, Robert Biswas-Diener, Robert Emmons, Michael McCullough ir Phillip Zimbardo.

1. ↑ ^{1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 1,8} Compton, William C (2005). „1“. An Introduction to Positive Psychology. Wadsworth Publishing. pp. 1–22. ISBN 0-534-64453-8.
2. ↑ Ben-Shahar, Tal (2007) „Happier – Learn the Secrets to Daily Joy and Lasting Fulfillment“, First Edition, McGraw-Hill Co.
3. ↑ http://www.faculty.ucr.edu/~sonja/ppl.html Archyvuota kopija 2011-08-08 iš Wayback Machine projekto.
4. ↑ http://www.authentichappiness.sas.upenn.edu/newsletter.aspx?id=70
5. ↑ Ong, Anthony D. and Van Dulmen, Manfred H.M. (2006). Oxford Handbook of Methods in Positive Psychology. Oxford University Press U.S.