Mokslo filosofija

Mokslo filosofija – filosofijos skyrius, kuriame nagrinėjami filosofiniai mokslų pagrindai, prielaidos ir implikacijos. Mokslo filosofijai paprastai priskiriama gamtos ir socialinių mokslų, bet ne humanitarinių mokslų filosofija. Nemažai žinomų mokslininkų (pavyzdžiui, Izaokas Niutonas, Albertas Einšteinas) buvo taip pat ir mokslo filosofai.

Plačiaja prasme mokslo filosofija galima vadinti bet kokius filosofinius tekstus, kuriuose svarstomi tokie klausimai: Kas yra mokslas? Kuo jis skiriasi nuo kitų žmogaus veiklos sričių, ir nuo paramokslo? Kokie yra moksliškumo kriterijai? Kokie mokslo tikslai? Kaip kuriamas mokslas? Kaip jis veikia, kaip numato, aiškina, kontroliuoja pasaulį? Kokie yra pagrindiniai mokslo metodai? Kokios yra galimos mokslo formos? Kuo skiriasi atskiri mokslai, koks jų santykis? Šie klausimai rūpėjo filosofams turbūt visais laikais, todėl galima sakyti, kad visi žymūs filosofai (Aristotelis, I. Kantas, R. Dekartas ir daugybė kitų) buvo mokslo filosofai.

Tačiau dažnai „mokslo filosofija“ suprantama siauriau: ja vadinama tik ta mokslo filosofija, kuri buvo atsidaro tik kartu su šiuolaikiniu gamtos mokslu – Naujaisiais laikais (po G. Galilėjaus, I. Niutono atradimų fizikoje). Dar dažniau „mokslo filosofijos“ terminas susiaurinamas tik iki XIX ir XX a. mokslo filosofijos – veikiausiai todėl, kad tada mokslo filosofija pasidarė labiau specializuota, atsiskyrė nuo kitų filosofijos sričių.