Gintaro kelias

Gintaro kelias – senovinis prekybos kelias, kuriuo buvo gabenamas gintaras. Vandeniu ir svarbiausiais takais per daugelį amžių kelias vedė iš Europos į Aziją ir atgal, ir iš šiaurinės Afrikos į Viduržemio jūrą.

Gintaras buvo gabenamas iš Šiaurės ir Baltijos jūrų krantų Vyslos ir Dniepro upėmis į Italiją, Graikiją, Juodąją jūrą, ir Egiptą prieš tūkstančius metų ir vėliau.

Romos Imperijos laikais pagrindinis kelias vedė į pietus nuo Baltijos kranto Prūsijoje per Bojų žemę (dabar Čekijos Respublika ir Slovakija) į Adrijos jūrą. Garsus senovės Egiptiečių faraonas Tutanchamonas arba 'Tut' buvo palaidotas su brangenybėmis tarp kurių rasti ir dirbiniai iš baltiško gintaro. Taip pat gintaras buvo siunčiamas iš Šiaurės jūros į Apolono šventyklą Delfuose kaip auka. Nuo Juodosios jūros, prekyba galėjo būti tęsiama į Aziją kitu prekybos keliu – Šilko keliu.

Senieji prūsų miestai Viskiautai ir Drusuo buvo pradinis gintaro kelio į pietus taškas. Skandinavijoje gintaro kelias, kaip manoma padėjo pagrindus Šiaurinei Bronzos amžiaus kultūrai darydamas Viduržemio jūros įtaką labiausiai nutolusioms šiaurės Europos šalims.