Etnografija

Etnografija (gr. ethnos – tauta + graphō – rašau) – tautų, etninių bendrijų materialinės ir dvasinės kultūros faktų rinkimas, aprašymas, kaupimas. Istoriškai pradėtas naudoti apibūdinant literatūrinius kūrinius apie primityvias, kolonizuotas tautas. Dėl to etnografija gali būti laikoma literatūriniu žanru, nebūtinai susijusiu su moksliniu visuomenių pažinimu. Nepaisant to etnografiniai aprašymai buvo etnologijos mokslo pradžia. Dėl to etnografijos sąvoka taip pat dažnai naudojama kaip etnologijos sinonimas.

Etnografija taip pat yra ir vienas iš kokybinių etnologijos metodų, kai tyrinėtojas praleidžia tam tikrą laiką konkrečios kultūros atstovų tarpe ir aprašo visuomenę kaip stebėtojas bei dalyvis. Etnografija yra holistinis metodas, besiremiantis idėja, kad sistemos savybės negali būti suprantamos atsietai viena nuo kitos. Etnografinio metodo esmė yra tame, kad svetima kultūra ir socialinė struktūra bandoma suprasti iš tos pačios kultūros atstovų požiūrio taško. Tokiu būdu gali būti tiriamos ne tik tautos, bet ir smulkesnės, dažnai net multikultūrinės grupės, pvz., tam tikro miesto rajono gyventojai. Etnografiją kaip tinkamą tyrimo metodą pripažįsta keletas akademinių tradicijų, įskaitant konstruktyvizmą ir reliatyvizmą.