Barokas

Europos istorija
Senoji Europa
Antika
Egėjo civilizacija
Helada, Ilyrija, Trakija, Italija, Norikas, Retija, Ispanija, Britanija, Galija
Romos imperija, Germanija, Dakija, Skitija, Hibernija
Viduramžiai
Ankstyvieji > Brandieji > Vėlyvieji
Naujieji laikai
Renesansas, Reformacija
Barokas
Švietimo amžius
Napoleonmetis > XIX amžius
Pirmasis pasaulinis karas
Naujausieji laikai
Tarpukaris
Antrasis pasaulinis karas
Šaltasis karas
Europos Sąjunga

Barokas (it. barocco – 'keistas, įmantrus') – kultūros epocha ir meno kryptis, XVII a. – XVIII a. I pusėje plitusi Europoje ir Lotynų Amerikoje. Barokas pradėjo formuotis XVI a. pabaigoje Italijoje (keitė vėlyvąjį renesansą ir manierizmą). XVII a. paplito daugumoje Europos šalių. XVIII a. I pusėje baroką pakeitė rokokas (kai kurių tyrinėtojų rokokas laikomas vėlyvąja baroko faze) ir klasicizmas. Esminiai baroko stiliaus bruožai – sudėtingumas, įmantrumas, jausmingumas, impulsyvumas, tapybiškumas, dinamiškumas, dramatiškumas, patetiškumas, polinkis į didybę, ansambliškumas. Baroko dailės ir architektūros tėvyne yra laikoma Italija, Roma yra svarbiausias ankstyvojo ir brandžiojo baroko dailės ir architektūros centras.