Afganistanas

„Afganistano Islamo Emyratas“ nukreipia čia. Apie valstybę, egzistavusią 1996–2001 m., žiūrėkite Afganistano Islamo Emyratas (1996–2001).

Afganistano Islamo Emyratas pušt. د افغانستان اسلامي امارت Də Afġānistān Islāmī Imārat dar. امارت اسلامی افغانستان Imārat-i Islāmī-yi Afğānistān
Vėliava Herbas
Devizas: „Nėra kito dievo, išskyrus Dievą; Mahometas yra Dievo pasiuntinys“
Himnas: „Nacionalinis himnas“
Afganistanas žemėlapyje
Valstybinė kalba	puštūnų, dari
Sostinė	Kabulas
Didžiausias miestas	Kabulas
Valstybės vadovai  • Emyras  • Ministras Pirmininkas	Hibatula Achundzada Hasanas Achundas
Plotas  • Iš viso  • % vandens	652 864[1] km2 (41) 0 %
Gyventojų  • 2022  • Tankis	38 346 720[2] (37) 48,08 žm./km2 (174)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2018 21,657[3] mlrd. $ (111) 493[3] $ (177)
Valiuta	Afganis (افغانی) (AFN)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC+4:30 netaikomas
Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta	nuo Jungtinės Karalystės 1919 m. rugpjūčio 8 d. 1919 m. rugpjūčio 19 d.
Interneto kodas	.af افغانستان.
Šalies tel. kodas	+93
Kirčiavimas	Afganistãnas[4]

Afganistanas (افغانستان = Afġānestān), oficialiai Afganistano Islamo Emyratas (pušt. د افغانستان اسلامي امارت = Də Afġānistān Islāmī Imārat, dar. امارت اسلامی افغانستان = Imārat-i Islāmī-yi Afghānistān) – valstybė Azijos pietvakariuose (Vid. Rytuose). Šiaurėje ribojasi su Turkmėnija, Uzbekija ir Tadžikija, šiaurės rytuose – su Kinija ir Šiaurės Kašmyru (kontroliuojamu Pakistano), rytuose ir pietuose – su Pakistanu, vakaruose – su Iranu. Šalis užima 652 230 km² teritoriją, t. y., plotu yra dešimtkart didesnė už Lietuvą. Per didžiąją teritorijos dalį driekasi Hindukušo kalnai, kuriuose būdingos itin šaltos žiemos. Šiaurinę šalies dalį sudaro derlingos lygumos, o pietvakariuose vyrauja dykumos su dažniausiai labai karštomis vasaromis. Šalies didžiausias miestas ir sostinė – Kabulas.

Pirmieji žmonės Afganistano teritorijoje apsigyveno viduriniojo paleolito laikotarpiu, o šalies geopolitinė padėtis išilgai Šilko kelio lėmė ryškią sąveiką su Artimaisiais Rytais ir kitomis Azijos šalimis. Šalyje nuo seno gyveno įvairios tautos. Šalis patyrė nemažai invazijų, taip pat ir Aleksandro Makedoniečio karinį žygį, maurjų, musulmonų arabų, mongolų, britų, sovietų invazijas. Nuo 2001 m. šalyje tęsiasi karas. Afganistano žemėse skirtingais amžiais buvo iškilusios šios didžiosios imperijos: Kušano, Eftalitų, Samanidų, Safaridų imperija, Gaznevidų dinastija, Guridų dinastija, Chaldžių dinastija, Mogolų imperija, Hotako dinastija, Duranių dinastija ir kitos.^[5]

Dabartinio Afganistano politinė istorija prasidėjo XVIII a. su Hotakų ir Duranių dinastijomis. Vėlyvajame XIX a. Afganistanas tapo buferine valstybe Didžiajame Žaidime tarp Britų Indijos ir Rusijos imperijos. Diurando linija vadinama tarpvalstybinė siena su Britų Indija buvo nubrėžta 1893 m., tačiau Afganistano pripažinta nebuvo ir lėmė įtemptus santykius su Pakistanu nuo pat jo nepriklausomybės 1947 m. Po Trečiojo anglų-afganų karo 1919 m. šalis atsikratė užsienio įtakos ir tapo monarchija, kurią pradžioje valdė karalius Amanula, vėliau keturiasdešimt metų – Zahiras Ša. Vėlyvajame aštuntajame dešimtmetyje įvyko keletas valstybinių perversmų, po kurių šalis tapo socialistine, vėliau – TSRS protektoratu. Tai sukėlė sovietų-afganų karą, vykusį tarp TSRS ir sukilėlių, kuris tęsėsi iki pat 1989 m. Iki 1996 m. beveik visą Afganistaną užėmė islamistinis Talibano judėjimas, šalies teritorijoje įkurtas Islamiškasis Afganistano Emyratas, gyvavęs penkerius metus. Talibanas buvo jėga nuverstas NATO vadovaujamos koalicijos, suformuota nauja demokratiškai išrinkta politinė valdžios struktūra. 2021 m. šalies kontrolę susigrąžino Talibanas.

Afganistanas iki radikalaus islamistinio Talibano atėjimo į valdžią perversmo būdu buvo unitarinė prezidentinė islamiškoji respublika. Nuo 2021 m. – teokratinis islamiškasis emyratas.^[6] Šalyje gyvena apie 35 mln. gyventojų. Gyventojų daugumą sudaro puštūnai, tadžikai, hazarai ir uzbekai. Šalis priklauso Jungtinėms Tautoms, Islamiško bendradarbiavimo organizacijai, 77 šalių grupei, Ekonominio bendradarbiavimo organizacijai bei Neprisijungimo judėjimui. Afganistano ekonomika yra 108-a pagal dydį pasaulyje (BVP lygus 64,08 mlrd. JAV dolerių), tačiau pagal BVP vienam gyventojui rodiklį yra viena skurdžiausių pasaulyje – 167-a iš 186-ų valstybių pagal Tarptautinio valiutos fondo duomenis.^[7]

2022 m. Economist Intelligence Unit sudarytame Demokratijos indekse Afganistanas buvo įvertintas kaip labiausiai autoritarinė valstybė iš visų vertintų 167 šalių.^[8]

1. ↑ „Šaltinis“. CIA World Factbook. Suarchyvuotas originalas 2014-02-09. Nuoroda tikrinta 2012 m. gegužės 16 d..
2. ↑ World Population Review (2021-09-19). „"Afghanistan Population 2021"“.
3. ↑ ^{3,0 3,1} „Afghanistan“. Tarptautinis valiutos fondas. Nuoroda tikrinta 2018-11-14.
4. ↑ „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
5. ↑ Griffin, Luke (2002 m. sausio 14 d.). „The Pre-Islamic Period“. Afghanistan Country Study. Illinois Institute of Technology. Suarchyvuotas originalas 3 November 2001. Nuoroda tikrinta 2010 m. spalio 14 d..
6. ↑ Choi, Joseph (2021-09-08). „EU: Provisional Taliban government does not fulfill promises“. The Hill. Nuoroda tikrinta 2022-03-18.
7. ↑ „Report for Selected Countries and Subjects“. www.imf.org.
8. ↑ „Democracy Index 2021: the China challenge“ (PDF). Economist Intelligence Unit (britų anglų).