Pasninks

Pasninks ī tuokis čiesos, par katruo žmuonis nejied mēsuos, pėina, sīkēs ė da kėtuokė rėiba, gīvuolėnė jiedė. Palē katalėku papratima pasninks būn do sīkio i metus: vėins par Advėnta, kėts par Gavienė (tas ī, prīš Kaliedas ė prīš Velīkas).

Pasninks sositoriejėma čiesos ī. Žmuonis nekel alasa, našuok, skardē nadainiuoj, apmīslėn sava griekus. Sosilaikīms rēškias ė jiedėmė. Seno papratėmo žmuonis mēsuos nejied ciela pasninka (ons liuob tēstėis lėg 7 nedieliu, paskom tas pasimainė, ka nejied tėktās pondielēs). Gal būt niejiedama ė pėina, svėista, sūrė, kiaušiu, nageriams alkaguolis. Par pasninka žmuonis liuob jies daugomuo žovi, kroupas, žėrnius, bolbės, grības, douna. Kap katruom dėinuom (Kūčiu dėina, Dėdlīji pondieli) ėšpoul „sausos pasninks“ – tūmet jied tėktās douna, droska, cėbolius, gera tėktās ondeni.

Pasninkautė liuob klius ė kap klebuons doud ož griekus, tepuogė tenk svēkstont pu lėgū.

Dabartėnēs čiesās pasninka papruotīs beng ėšnīktė.